1.
Cheopso piramidė, arba Didžioji Gizos piramidė – Egipto piramidė, faraono Cheopso kapas. Piramidė yra seniausias iš septynių pasaulio stebuklų ir vienintelis, išlikęs iki mūsų dienų. Šį įstabų kūrinį statė 10 metų, įvairiausi vergai ir tuometiniai Egipto nevykėliai, kaip rašoma subtiliausiose istorijos knygose. Mama minėjo jog šio statinio viduje įrengtas koridorių tinklas, kuris 47 m ilgio koridoriumi, didžiąja galerija, vedė į 10,50 m ilgio, 5,30 pločio ir 5,80 m aukščio patalpą - faraono laidojimo kambarį. Jis buvo išpuoštas granitu.
2.
Kabantys sodai (arba Semiramidės sodai) – sodų kompleksas, pastatytas senovės mieste Babilone, Eufrato pakrantėje. Kabantys sodai turėjo būti prie upės, kad lengviau būtų juos drėkinti. Sodai buvo sukurti viena virš kitos buvusiose terasose, galėjusiose siekti 40 m aukštį. Visas statinys turėjo piramidės formą, nes aukščiau esančios terasos buvo mažesnės už žemiau esančias. Terasos buvo išklotos akmens luitais, užlietais švinu. Kiekviena terasa laikėsi ant stambių suremtų akmeninių gegnių, kurios sudarė kolonadą. Statinio pagrinde buvo didelis ketvirtainis pamatas.
Į kiekvieną terasą suvežta tiek žemės, kad galėjo įsišaknyti ir dideli medžiai.
Į sodus buvo vežami įvairiausių rūšių augalai: figos, migdolai (na rafaelo), riešutmedžiai, granatai, vijoklinės rožės, vandens lelijos ir daugybė kitų – jie buvo atgabenti iš visos imperijos (Babilono). Sodams drėkinti buvo naudojamas Eufrato upės vanduo, kuris buvo garsus savo tyrumu. Siurbliai pakelti iki viršutinės terasos, vanduo tekėjo žemyn taip vėdinant ir drėkinant sodus. Tarp terasų įrengtose salėse vyko puotos. Visi imperatoriai ir jų imperatorienės gėrė šaltinių vandenį ir svaiginosi geriausiais to meto vynais, ir aš neatsisakyčiau bent savaitėlę taip, tarp gražiausių gėlių, medžių ir vyrų. ;)
3.
Artemidės šventykla – ji stovėjo Efese (dabartinėje Turkijoje). Pagal legendą Efesą įkūrė amazonės – karingų moterų gentis, kurios mano manymu išprievartaudavo vyrus, kad įrodytų savo moteriškumą ir manau jos labai klydo. Paskutinė Artemidės šventykla jame buvo statoma daug kartų. Ankstyvieji mediniai statiniai pasenę suirdavo, sudegdavo arba sugriūdavo per žemės drebėjimus, todėl VI a. pr. m. e. viduryje buvo nutarta globėjai deivei Artemidei(graikų mitologijoje – medžioklės deivė, Dzeuso ir Leto dukra, Apolono sesuo) pastatyti didingą buveinę negailint nei lėšų, nei laiko. Geriausiu buvo pripažintas Chersitrono projektas. Jis pasiūlė šventyklą statyti iš marmuro, pelkėje prie upės kur gyvendavo varlės ir driežai, galbūt net mažieji dinozaurai krokodilai. Šis darbas suėdė daug Chersitrono laiko ir jo gyvenimo, bet pagaliau šventykla buvo baigta apie 550 m. pr. m. e.
Nežinoma, kaip ji buvo papuošta, kokios statulos joje stovėjo, kokios buvo freskos ir kokie paveikslai, kaip atrodė pati Artemidės statula ir ar iš vis viduje buvo taip gražu kaip spėja visos būrėjos ir šarlatanės. O niekas nežino todėl ,kad kažkoks vyrukas vardu Herostratas sugalvojo pasirodyti didvyris atlikdamas kvailiausią nusikaltimą kokį tik galėjo sugalvoti žmogus, jis ją sudegino ir įėjo į istoriją, kaip žmogus neturintis vaizduotės, juk jis galėjo tiesiog apvogti banką arba pavogti bet kokią american express kortelę.
Antrąją šventyklą statė architektas Cheirokratas. Šį kartą statyba ilgai neužtruko nes žmogus būdamas neišmintingas , bet gudrus pasinaudojo praeityje padarytais darbais. Iš vidaus šventyklą puošė nuostabios Praksitelio (skulptoriaus, kuris sukūrė nuogą Apoloną bandantį užmušti driežą) ir Skopo (vikipedija apie jį nieko nežino ir aš taip pat) statulos, bet dar puikesni buvo paveikslai.
4.
Dzeuso skulptūra Olimpijoje, Olimpija Senovės Graikijoje buvo svarbus religinis centras, kuriame daugiausiai garbinamas dievas buvo Dzeusas. Šiame mieste buvo rengiamos ir olimpinės žaidynės, šventės ir atletikos varžybos.V a. pr. m. e. Olimpijos gyventojai Dzeuso garbei nusprendė pastatyti šventyklą, kuri iškilo 466–456 m. pr. m. e. Ji buvo pastatyta iš masyvių akmens luitų ir supama kolonų. Šventykla neturėjo dievo skulptūros, todėl jai sukurti buvo išrinktas Fidijas (Feidijas), žinomas Atėnų skulptorius, kuris mano manymu buvo niekam nežinomas, bet labai žavus.
Dzeusas buvęs toks didingas, kad Fidijas, baigęs darbą priėjo prie statulos ir paklausė: - Ar tu patenkintas, Dzeusai? Pasigirdo perkūno trenksmas, ir grindys prie statulos kojų įskilo, manau tuo metu prie statulos stovėję žmonės pridėjo į kelnes, ypač žavingasis Fidijas.
Vėliau Bizantijos imperatoriai labai atsargiai pervežė statulą į Konstantinopolį. V a. po Kr. imperatoriaus Teodosijaus II rūmai sudegė, deja taip pat ir didingasis Fidijo kūrinys.
5.
Halikarnaso mauzoliejus – stovėjęs Mažojoje Azijoje, Halikarnaso mieste (dabar Bodrumas). Mauzoliejų Persų imperijos Karijos provincijos satrapui Mausolui (valdė 377–353 m. pr. m. e.) po mirties pastatydino jo žmona ir sesuo Artemisija. Statyba buvo baigta 351 m. pr. m. e. Pati Artemisija nesulaukė statybos pabaigos ir mirė vieneriais metais anksčiau. Artemisijos pelenai buvo palaidoti Mauzoliejuje greta Mausolo. Norėčiau nekišti asmeniškumų, bet man asmeniškai jis yra klaikus ir man pats nemėgstamiausias iš visų septynių pasaulio stebuklų, jame nėra nieko nepaprasta, tai tik kvadratinės formos namukas su labai vertingais paveikslais ir raižiniais. Juk pasaulyje yra pilna tokių mauzoliejų, pavyzdžiui mauzoliejus Vladimirui Uljanovui (Leninui) ir dar daugelis kt.
6.
Rodo kolosas – milžiniška graikų Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Rodo saloje III a. pr. m. e. MANO MĖGSTAMIAUSIA. ;)
Pirmojo bokšto konstrukcijos buvo sukrautos į šešis laivus, bet šie nuskendo audros metu, nes kapitonas buvo nevykėlis. Tada Demetrijo nurodymu buvo pastatytas dar didesnis bokštas, pramintas Helepoliu (Helepolis), bet Rodo gynėjai užtvindė žemę prieš gynybinę sieną, ir bokštas negalėjo būti pristumtas pakankamai arti. 305 m. pr. m. e. Ptolemėjo pasiųsta kariuomenė atplaukė Rodui į pagalbą, ir Demetrijas buvo priverstas skubiai atsitraukti, metęs didžiumą apgulties įrangos. Iš tiesų amžininkai nutyli, bet aš atskleidžiau tiesą tas vyrutis iš tikrųjų buvo bailys.
Pergalei pažymėti Rodo gyventojai nutarė pastatyti milžinišką salos globėjo - Saulės dievo Helijo - skulptūrą, šį darbą pavesdami Charesui - jau pagarsėjusiam skulptoriui, Lisipo mokiniui. Darbui finansuoti buvo nutarta parduoti Demetrijo paliktus apgulties įrenginius.
Atskleisiu kodėl šis stebuklas yra mano mėgstamiausias, apie jo autentišką išvaizdą niekas tiksliai nežino, todėl galima leisti savo vaizduotei lakstyti po laukus! ;) Helijas buvo pavaizduotas tik su vainiku, štai kokia menka detalė yra žinoma apie šį kūrinį, todėl galima spręsti patiems koks iš tikrųjų buvo tas Saulės dievas.
7.
Aleksandrijos švyturys pastatytas III a. pr. m. e., valdant Ptolemėjui II, šis žinomiausias pasaulio švyturys prastovėjo apie 1500 metų, kol jį galutinai sugriovė žemės drebėjimas.
Švyturio paskirtis – padėti orientuotis laivams, plaukiantiems į Aleksandrijos uostą – nedidelę Faro salelę netoli Aleksandrijos (Egiptas). Statyba truko apie 20 metų ir buvo baigta 283 m. pr. m. e.
Arabiškųjų rašytinių šaltinių duomenimis, apie 117 m. aukščio, baltu marmuru dengtas švyturys buvo trijų pakopų bokštai: ~65 m aukščio kvadratinis pagrindas, kuriame gyveno darbininkai ir kareiviai, ant jo – ~30 m aukščio aštuonkampis bokštas, pagal pagrindinių vėjų kryptis, padengtas marmuru su spiraliniu pandusu; trečiasis bokštas buvo apvainikuotas 9 m aukščio kupolu ir paremtas marmurinimės kolonomis; tarp jų degė švyturio ugnis, (laterna). Švyturio viršūnę puošė bronzinė skulptūra. Naujausieji tyrinėjimai (pagal 1994 m. jūros dugne rastus švyturio likučius) leidžia daryti prielaidą, kad statinio aukštis galėjo siekti net 134 mеtrus. Taigi jis buvo vienas iš aukščiausių planetos statinių, nusileisdamas tik Gizos piramidėms.
Nors švyturys neišliko iki mūsų dienų, jo įtaka vis dar jaučiama, nes jis tapo prototipu daugeliui kitų švyturių, pastatytų Viduržemio jūros pakrantėse.
Truputį pagooglinau ir sužinojau jog balta šių liūtų spalva – recesyvinis požymis. Du įprastos spalvos liūtai, jei turi geną, gali atsivesti baltą palikuonį.